rūta

1 rūtà (brus. pyтa, l. ruta) sf. (2), (4) Kp, Sb, Km 1. DP314, SD328, Q407, H, R, K bot. rūtinių šeimos stačiais šakotais stiebais, smulkiais lapeliais stipraus kvapo darželio augalas (Ruta): Žalioji rūta (R. graveolens) P.Snar. Šventadieniais ir iškilmių progomis merginos kasas apkaišydavo rūtų šakutėmis rš. Nuometą nukaišo rūtom – gražiai Rz. Margamsiam lakštely rū̃tų šakelė KlbIII13(Lkm). Vidury mano darželio auga lova rū̃tų Šmn. Broleliai užtvėrė rūtẽlėms darželį JD1163. Pakavokiat muni jauną į rūtų darželį, tarp žalių rūtelių StnD7. Pasėjo bobutė rū̃tų darželį (d.) Nmč. Sėjau rūčiukę, savo žaliukę – tai gailiai verkiau BsO276. Mažos mano seserėlės neprisėjo rūtytėlės TŽI175. Ir išdygo žalia rūta žirgui po kojelių BsO41. Pas savo motinėlę, močiutę širdužėlę, rūtele dygau, rože žydėjau, lelijuže klestėjau JV494. Kur mano broliukas geria, te rūtų krūmelis želia (d.) Slk. Ant jos kapelio rūtužės auga rš. Užtvers broliai darželį, augys sesės rūtẽlių – bus rūtẽlė kita, o seselė tik šita (d.) Plv. Kur graži mūsų sesytė stovėjo, rūtužės žydėjo ir lelijužes RD8. Laistyk žalias rūtaitėles, kad jos nenudžiūtų Vrn. Ei tu, rū̃ta, rū̃ta, rūtẽlė žalioji, kodėl nežaliavai žiemą vasarėlę? JD25. Dūzgia bitelė, dūzgia, dūzgia pilkoja, dūzgia in baltų dobilėlių, in žalių rūtytė̃lių (d.) Drsk. Šešiais žirgeliais brikuže vežė mano žalias rūteles JD700. Jų rū̃tos žalių žaliausios KlbIII16(Lkm). Ar nebuvai daržužy, ar neskynei rūtùžės? JD50. Suskink ma[n], mergele, rū̃tų kvietkelę JV193. Aš žalios rūtos tai pasiskysiu vainikelį (d.) J.Jabl. Segė rūtų pintą vainikėlį J.Jabl. Ir prijojom kryžkelaitę – rūtaitės barstytos, čionai mūsų seseraitės vainikėlis pintas LTIII436. Kur seselė keliu vežta, rūtelė barstyta VoL436. Krenta raselė nuo rūtytẽlių (d.) Dglš. Pūtė vėjelis iš vakarėlių, krėtė raselę nuo rūtaitėlių (d.) Ūd. Vėjelis pučia, rūteles džiovina, mano bernuželis in kitą ketina LTR(Brsl). Ui rū̃ta, rū̃ta, rū̃ta žalioji, kodėl pavytai, žalia būdama? JV949. Ei, rū̃ta, rū̃ta, rūtytùžė, o ko pavytai vasaružė[je]? JV864. Rūtýtes skynė, vainiką pynė, pindama graudžiai verkė LB22. Skirs tave jauną nuo seserėlių, kap žalią rū̃tą nuo rūtytė̃lių DrskD141. Nešė balnus svirnuosin, pats bernelis rū̃tosin (d.) Žl. Žentu duodavo rū̃tą ir sakydavo, kad daugiau nieku negalima baust, tiktai rūtà LKT206(Ig). Manie rūtà nekokia kvietka Šlu. Rūtos nuo kosulio Mžš. Paimsma rūtàs, krevauninkus ir cukraus ir parmušma plaučių uždegimą Všv. Sako, sveika su rū̃tum trint Žg. Rūtàs šlapias rovė, tai visos rankos pūslėm nuejo Skdt. Vakare nešukuok galvos – vištos rūtas iškas J. Bet bėda jums, parizeušams, kurie desėtines duodate nuo mėtų bei rūtos NTLuk11,42. ^ Bepigu dukrelei gražiai dabintis rūtelėm motulės rankom KrvP(Mrc). Įšokau kaip ožys į rūtų daržą Erž. 2. skaistybės epitetas: Kolei in galvelės rūtà nesuvyto, galiu išeiti ažu kito (d.) Strn. Aš pana dabar, reik man saugot rūtẽlės Plv. Rū̃tos atpigo, ne taip kaip mūso laikais Krš. Rū̃tų kaina menka dabar – i su kareiviais pragaišina KzR. 3. ppr. dem. malon. mergelės epitetas: Kelkis, sesele, žalia rūtele, užžibk šviesią ugnelę TDrIV72(Vlk). Susimilkis, panulaite, susimilkis, rūtelaite! RD131. Sesute rūtýte, nebeilgai čia būsi: išmirs tavo tėveliai, apsiženys broleliai (d.) Vdn. Kiek tamstų rū̃tos amžio turi? Dg. Nevyski, brangi rūtytėle, nuo karo laišką greit parneš (d.) Čb. 4. ppr. dem. malon. kreipinys į gerą draugę: Tu mano rūtele! Švnč. Tikra tiesa, rūtele! rš.

◊ kaĩp rūtà [i]labai geras, lietaus negavęs (apie šieną): Šienelis kaip rūta – juoksis karvytė ėsdama Ktk. Suveža šieną gražų, žalią kaĩ rū̃tą BM224(Krk). Kvėpti šienas kaĩp rūtà Ds. Veža dobilus kaĩ rū̃tą, o arkleliam neduoda Jnš.

kìškio (píevų BŽ43) rūtà LFIII438 bot. siauralapis vingiris (Thalictrum lucidum).

laukìnė rūtà Pls jonažolė (Hypericum).

rū̃tos (rū̃tų) vainìkas (vainikė̃lis)

1. jaunosios, merginos skaistybės simbolis: Ir girtina toji mergelė, kuri gražiai nešioja rūtų vainikėlį KrvP(Vlk). Močiutės rankelės, rūtų vainikėlis – tai yra lengvesnis už povo pluksnelę (d.) Bgt. Žalios rūtos vainikėlį ugnelėj deginsim DvD10. Paniekinai, sesutėle, rū̃tų vainikė̃lį Šmn.

2. jaunų dienų simbolis: Aš parėjau pas motinėlę rūtelių vainikėlio LTR(Grv).

sėdė́ti kaĩp rū̃tose

1. neištekėti: Sė́di merga tep kaĩ rū̃tose Krok.

2. būti vienoje vietoje, niekur neišeiti: Kitus metus gal sėdė́si kàp rū̃tose [, turėdama mažą vaiką] Krok.

su rūtẽlėmis neištekėjus: Galėsi pragyvent ir su rūtelėm, kas tave ims (ves) Ėr. Galgi manot su rūtelėms pragyventi? An.

várnos rūtà ankstyva baltai žydinti pievų žolė: Čia bloga pieva – tik varnos rūtos teauga Krp.

žvìrblio (kìškio MŽ, zuĩkio LBŽ, paũkščių B420, N) rūtà BŽ132, LBŽ, LFIII476 bot. vaistinė žvirbliarūtė (Fumaria officinalis).